Baltijos regiono šalys – kaip investuojame skirtingose šalyse?

Per paskutinius metus, nepaisant nuolatinių ekonominės situacijos pasikeitimų, vis daugiau žmonių nusprendžia taupyti investuojant savo santaupas į nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas, t.y. taupyti investuojant į alternatyvaus finansavimo įrankius.

Užklupus neaiškioms ekonominėms sąlygoms ir per krizę pastebima vis daugiau pasiūlymų investuoti į įvairius finansinius įrankius, jog galėtume uždirbti iš krentančių akcijų kainų ar kitų aplinkybių. EstateGuru yra viena iš populiariausių nekilnojamojo turto investicijų platformų visoje Europoje.

Nuo pirmųjų investicinių projektų platformoje 2014 metais, EstateGuru investuotojai jau uždirbo 17 mln. eurų grąžos, o dabar EstateGuru investuotojų bendruomenė turi daugiau nei 55 tūkstančius narių iš viso pasaulio.

Šiame straipsnyje siūlome pažvelgti į skirtingas investuotojų elgesio tendencijas ir skirtumus tarp trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Sukurti vidutinio investuotojo, kuris investuoja platformoje, paveikslą būtų gan sudėtinga, nes vienas iš didžiausių alternatyvaus finansavimo pranašumų yra tas, jog portfelio kūrimas nereikalauja didelių finansinių išteklių. EstateGuru investuotojų bazę sudaro platus spektras dalyvių, kurie yra fiziniai asmenys, investavimo įmonės, bankai, turto valdytojai ir kiti. Kiekvieno projekto minimali investicija yra 50 eurų, o nuspręsti į kurį projektą norima investuoti yra gan paprasta, dėl šalia kiekvieno projekto pateikiamos išsamios informacijos.  Dėl šių priežasčių EstateGuru investuotojai yra labai skirtingi – nuo profesionalių institucinių investuotojų iki studentų ir asmenų, kurie pasirenka įdarbinti savo santaupas investuojant į užtikrintas paskolas ir gaunant reikšmingą grąžą.

Lentelė nr.1- Užregistruotų investuotojų skaičius

Palyginus registruotų investuotojų statistiką, galima teigti, jog aktyviausi investuotojai EstateGuru platformoje yra estai, kurių platformoje yra daugiausia. Šią tendenciją galima pateisinti tuo, jog Estija yra labai pažengusi technologiškai, taip pat tuo, jog EstateGuru pradėjo savo veiklą Estijoje. Latviai ir lietuviai dažnai yra skeptiški naujoms technologijoms ir finansiniams instrumentams, todėl šių šalių investuotojų skaičius yra gan mažas lyginant su visa investuotojų bendruomene (Latvijos investuotojai sudaro 4,44% platformoje esančių investuotojų, o Lietuvos investuotojai sudaro 5,5%).

Tačiau, surinkti duomenys prieštarauja bendroms tendencijoms šalyse. Apklausa, kurią atliko mažmeninės prekybos lyderis „Maxima“ 2019 metais, teigia, jog Lietuvos piliečiai yra taupiausi – net 82% respondentų Lietuvoje yra linkę taupyti, lyginant su 65% Estijoje ir 60% Latvijoje.

Lentelė nr.2 – Investuota suma į visus siūlomus projektus

Investicijų dydis platformos veikimo metu taip pat aiškiai parodo estų pasitikėjimą ir norą investuoti moderniausiu ir prieinamiausiu būdu. Daugiau nei trečdalis visų platformos finansuojamų paskolų yra finansuojamos Estijos investuotojų. Lietuvių investicijos taip pat yra reikšmingos – siekia daugiau nei 19 milijonų eurų, o investuotojai iš Latvijos finansavo tik 6,8 milijono eurų. Pažymėtina, kad EstateGuru filialas Latvijoje veikia nuo 2016 m., o Lietuvoje tik nuo 2017 m.

Spartus alternatyvių investicijų sektoriaus augimas Baltijos šalyse, o ypač Latvijoje, taip pat rodo gana įdomų kultūrinį reiškinį – bendrą nepasitikėjimą tradiciniais bankais. Tyrimų agentūros „Norstat“ Latvijoje atlikta apklausa parodė, kad tik 14% visų respondentų mano, kad bankas yra tinkama vieta taupyti pinigus. Deja, atrodo, kad vyresnio amžiaus respondentų pagrindinis taupymo būdas yra grynieji pinigai, kurie negeneruoja palūkanų ar augimo galimybių. Jaunesni žmonės yra labiau linkę svarstyti alternatyvias investicijas, kaip taupymo būdą.

Lentelė nr.3- Atliktos investicijos į siūlomus projektus, kartais

Iš viso platformoje į 1 651 paskolą buvo investuota beveik milijoną kartų, o tai lėmė daugiau nei 220 milijonų eurų bendrai finansuotą sumą. Estai investavo beveik penktadalį šios sumos, Lietuvos investuotojai norimus projektus pasirinko 53649 kartus, tačiau investuotojai iš Latvijos investavo tik 10212 kartų. Žinoma, vien tik investicijų skaičius tiksliai neatspindi investuotojų apetito, todėl toliau pateiktoje diagramoje surinkome duomenis apie vidutinę investicijų į projektus sumą.

Lentelė nr.4 –Vidutinė investavimo suma

Nors Latvijos investuotojų skaičius ir bendra atliktų investicijų suma bei skaičius yra mažiausias Baltijos šalyse, Latvijos investuotojai vidutiniškai investuoja daugiausia – 671,14 € į vieną paskolą, kas yra 33% daugiau nei vidutinė investuotojų iš Baltijos šalių investicija. Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje vidutinės investicijos yra mažesnės – atitinkamai 479,18 ir 357,24 eurų. Norėdami objektyviau nustatyti, ar vidutinė investavimo suma rodo didesnį investuotojo norą investuoti ar mažesnį portfelio diversifikavimą, palyginome vidutinį investuotojo portfelio dydį kiekvienoje iš šalių.

Lentelė nr.5 – Vidutinis investuotojo portfelio dydis

Visoje platformoje vidutinė investuotojo portfelio suma yra 4928 eurai, tačiau, kaip matyti grafike, visose Baltijos šalyse šis rodiklis yra didesnis nei platformos vidurkis. Investuotojai, nusprendę didesnę savo pajamų dalį skirti investicijoms, yra Lietuvoje, kur vidutinis investuotojo portfelis yra 7501 EUR, toliau rikiuojasi Latvijos investuotojai (vidutiniškas investuotojo portfelis – 6723 EUR) ir Estijos investuotojai, kurių vidutiniškas investuotojo portfelis siekia 6140 EUR. Palyginus vidutines investicijas ir portfelių dydžius, pastebima tendencija, jog Lietuvos investuotojai atsakingai investuoja ir paskirsto rizikas, investuojant į kuo daugiau paskolų mažesnėmis sumomis, kas mažiau būdinga investuotojams Latvijoje ir Estijoje.

Diversifikacija yra esminis ir efektyvus būdas sumažinti investavimo riziką, o EstateGuru platforma suteikia investuotojams galimybę ne tik pasirinkti tarp skirtingų tipų projektų, turinčių skirtingą įkeistą turtą, bet ir investuoti į 7-ias Europos šalis. Šis paskirstymas apsaugo investicijas nuo rizikos, susijusios su regionų ekonomikos pokyčiais.

Analizuojant investuotojų elgesį, matomi ir požymiai, kuriuos lemia kultūrinis ir psichologinis aspektai. Estijos ir Lietuvos investuotojai yra aktyvesni ir nori išbandyti naujus būdus, kaip padidinti savo pasyvias pajamas, tuo tarpu Latvijos vartotojai vis dar renkasi tradicines taupymo priemones ir yra konservatyvesni pasirinkdami investicijas.

Iš viso Baltijos šalių investuotojai sudaro beveik trečdalį visų platformos investuotojų ir EstateGuru veiklos metu yra finansavę beveik pusę visų siūlomų projektų.

EstateGuru investuotojų elgesys per pastaruosius kelerius metus atspindi platesnes tendencijas Baltijos šalyse. Stipri ir auganti regionų ekonomika sukūrė didesnes pajamas gaunančią bendruomenę, kuri ieško sudėtingesnių ir pelningesnių investavimo galimybių, nei siūlo tradiciniai bankai. Vis dėlto tikimasi, kad dėl COVID-19 krizės ekonomika trauksis visose trijose rinkose. Naujausias „Swedbank“ ekonominės perspektyvos tyrimas prognozuoja, kad, priešingai nei galima tikėtis, ekonomikos nuosmukio metu sutaupytos lėšos padidės, nes žmonės, besirūpinantys ilgalaikiu ekonominiu poveikiu, nori apsisaugoti save nuo ateities pokyčių.

Baltijos šalių investuotojai juda link alternatyvių variantų ir tikimasi, kad jie tai darys ir toliau. Per 2018 metus alternatyviuose skolinimo kanaluose buvo paskolinta 1,082 mlrd. eurų, kas sudarė 8,27% visos veiklos regione, nes bankai ir kredito unijos paskolino maždaug 12 mlrd. eurų.

„EstateGuru“ tikisi, kad Lietuvos ir Latvijos investuotojai tiek skaičiumi, tiek apimtimis artimiausiu metu pasivys investuotojus Estijoje, todėl Baltijos šalys ir toliau lieka mūsų dėmesio centre.